priežodis

príežodis sm. (1), priežodỹs (3^a) Msn, prýžodis (ž.) (1) Kal; P 1. H, R, KBII77, Ck paplitęs trumpas, vaizdingas, pamokomas posakis: Juk ne veltai sako priežodis: „Kas tepa, tas važiuoja“ V.Kudir. Tas priežodis lietuvių teisingas gal būti, jog turtingas gal vogti, o senas meluoti D.Pošk. Viena bėda – ne bėda, daug bėdų – tai bėda, – sako senas priežodis I.Simon. Baliulienės i priežodis buvo: „Kap sūnus geras bus, tai i marti bus gera“ Dglš. 2. SD306, DP552, Ev, GNJn16,29 palyginimas, posakis, pamokymas: Atversiu nasrus mano priežodžiuose, ižsakysiu ažudengtus daiktus nuog pradžios svieto SPI296. Priežodį savo apie sėklą ir apie tą, kuris sėja, pats Viešpats šviesiai ižguldė SPI340. ║ Vkš priekaištas, pastaba: Vedu penkis metus išgyvenov, ka vedu būtuviav ben prýžodį viens antram Plng. 3. K, J, Ds, Gs, Dglš, Rod, Ar nuolat pasigaunamas kalbant koks nors žodis, posakis, pertaras: Jis jau tokį príežodį turia: ką tik sako, vis „vadnas“, „vadnas“ Skr. Kitas „labiausiai“ turi príežodį, kitas – „vyrel“, „vyrel“, kitas – „brolait“, kitas – „liūb sakyti“ Žg. „Kad tave zuikiai subadytų!“ – tai jo príežodis Dkš. „Juk“ – tai zanavykų priežodis Alk. Príežodį turėjo „vajė tu mano!“ Jd. 4. Brs užkeikimas: Pinigai buvo su geru pryžodžiu, niekas jų neištraukė kasęs M.Unt. 5. KoG10, N, A.Baran lingv. prieveiksmis.